Ėjau ėjau, laukiau laukiau
Einu šiomis
nepažįstamo miesto gatvėmis ir dairausi, spoksau lyg mažas vaikas į keistus
žmonių veidus, matuoju žingsnius iki artimiausio posūkio,
nes nežinau, ką
pamatysiu už jo. Gatvės turėtų būti artimos, žmonių bruožai pažįstami, o
aplinka žinoma ir iki gyvo kaulo mylima. Juk čia namai, sako žmonės, juk čia
gimei, sako draugai, juk čia turi jaustis geriau, nei bet kur kitur pasaulyje. Čia
žmonės kalba tavo kalba, čia gatvės klotos pažįstama danga, o oras kvepia
vaikystės šiluma.
O aš einu ten
toli gatve, drąsiai dairausi ir jaučiuosi saugesnė nei čia.
Kur tie namai,
klausiu nakčia, kai laukai nusidažo mėnulio šviesa.
Kur tie balsai,
kurie turėtų nuraminti, kai nebenori būti čia.
Kur tie veidai, draugiškos
akys ir nesmerkianti mina
O tereikėjo gyventi toliau - niekas nepasakė.
No comments:
Post a Comment