Ar prisiminimai - geresni nei realybė?
Jeigu reikėtų man dabar tave nupiešti, ištaškyčiau visą spalvų paletę ant drobės,
pasimėgaudama vesčiau pirštu tavo kūno linijas, švelniais plono teptuko
potėpiais dailinčiau tavo griežto veido bruožus, paslapčia šypsodamasi, nes tik
aš žinau, kaip susiaurėja tavo akys ir kaip tavo švelnios lūpos susispaudžia į
vieną liniją, kai bandai perskaityti mano mintis. Galiausiai, nežinia ar
praradęs viltį, ar priešingai – įveikęs mano paslaptingo veido labirintus,
pakeli mane nuo žemės, užsimeti sau ant peties ir, užgesinęs cigaretę, išsineši
besijuokiančią iš virtuvės. Stebiu tavo tvirtas ir dideles pėdas kol neši mane
koridoriumi, savo ilgais plaukais glostau tavo šortų atidengtas blauzdas, tuo
pat metu bandydama prieštarauti šiam visai nereikalingam žemės traukos dėsnio
sutrikdymui, bet galiausiai pasiduodu, nes tavo jėgai nenoriu priešintis nė
silpniausiu savo kūno raumenuku.
Pro langą besiskverbianti saulė nudažo mano paveikslą gelsva spalva ir tavo
oda dar skaisčiau švyti nei betkada.
Kiek pamenu - taip .
Labos nakties xx
No comments:
Post a Comment