Persimainymai

Permainos yra baisus dalykas. 

Mano meninis šedevras - vienetui matantis paukštis

Lyg neprašytas svečias kartais jos ateina neklausdamos ar jų nori. O kartais pasitaiko visai kitokios, nei tikėjaisi. Užgriūna lyg akmenų kruša ir pritrėškia tave prie žemės. Bandai išsikasti save kraudamas po vieną akmenėlį į šoną, o čia žiūrėk dar trys atrieda ir prispaudžia tau ranką. Kraujuodamas, dėjuodamas ir prakaituodamas bandai juos nustumti į šoną, įsileisti nors kiek šviesos į savo sunkiai iškastą tunelį, o per tą siaurą plyšį ima ir nelemtas paukštis prišika tau į akį. Iš visų vietų, kur tai galėjo įvykti, būtent tau į akį. Brauki dulkes, bandai nusivalyti savo purviną veidą, keiki gyvenimą ir spjaudydamasis bandai išsiropšti į viršų. Girdi, kaip gretimoje akmenų krūvoje pluša tavo draugas. Galiausiai išlipi iš savo akmeninės kuopos ir pamatai, kad oras subjuręs, lyja, pučia stiprus vėjas ir visai ten ne laisvė. Padedi išsikasti draugui ir toliau einate abu burbėdami, koks sušiktas yra gyvenimas ir kokie levi tie pokyčiai. Visai tie akmenys ne taip ir slėgė, o kai geriau pagalvoji, tai ir dulkės ne taip jau akis graužė.