(Be)Prasmė

Kiek dar kartų brisi į tą pačią balą?

Kiekvieną vakarą saulei pasislėpus už plataus horizonto, Faustai pasidarydavo nejauku.
Tamsai, savo juodu šydu, Faustai primenančiu Gabrieliaus laidotuves, apgabaubus namus, medžius, visą, kas yra šioje negailestingoje žemėje, mergina eidavo aplankyti jo kapo. Mama jos nesuprasdavo, klausdavo – kam skaudinti save prisimenant jį, kam pilti ant žaizdos druską. Mama nieko nesuprasdavo. Jis buvo jos kvėpavimas, jos oras, jos saulė, jos gyvybė. Jis išėjo iš savo gyvenimo, bet ne iš Faustos minčių, ne iš jos gyvenimo. Jame jam visados liks vietos. Kapinėse žvarbu. Vėjas neša šnabždesį. Fausta jau priprato. Juk čia verda gyvenimas, tai kaip atskiras kvartalas. Kitokiems. Tiems, kurie niekada nebepasakys tau „Labas“, bet jie gali bendrauti tarpusavyje. Fausta jaučia. Šiandien jis čia, šiandien šalia. Ramuma. Jis čia. Jau seniai Fausta jo nejautė. Jau seniai jis nebuvo prisiglaudęs, šnabždėjęs į ausį. Viskas gerai, jis beveik toks pat kaip ir anksčiau. Prieš avariją. Bet kai ko jam trūksta. Taip. Jam trūksta kvėpavimo. Fausta pasiilgo, kad jo karštas kvėpavimas lietųsi jos kaklu, kad jo stiprios rankos spaustų ją šalia savęs. To ji nebesusigrąžins. Jo tobulas kūnas jau seniai pūna po žeme. Bet jis šalia, tai svarbiausia. Fausta trokšta, kad jis būtų dar arčiau, toje pačioje erdvėje kaip ir ji, bet tai neįmanoma. Juk Fausta gyva. Mergina mielai atkeliautų į Gabrieliaus erdvę, bet jis neleidžia, ją saugo. Sako, jog dar per anksti, jog ne laikas. Ji bandė. Bet jis vis ją sulaikydavo, neleisdavo. Jis negi buvo supykęs, klausė, kodėl ji jį taip skaudina. Tuomet ji ilgai verkė, atsiprašinėjo. Jis jai paaiškino, bet ji nenorėjo klausyti. Jai buvo persunku suvokti, kad jis gali turėti ją, o ji jo ne. Bet Faustai pasitraukus iš gyvenimo, Gabrielius nebegalės būti jos angelu. Nebegalės visą laiką būti sa ja. Jam teks kita globotinė. O ji turės kitą. Ir jie nebebus kartu. Sėdėdama Fausta laukia. Laukia, kol galės ateiti pas Gabrielių. Juk dabar visa tai, ką ji daro, beprasmiška, jai belieka tik laukti. Beprasmiškas gyvenimas, beprasmėje erdvėje.

...daugybę.

xxx

(2008?)