Ką darai kai labai labai skauda?
Stovėdama
priešais ošiančią jūrą, Gabrielė galvojo, kas už jos. Kas kitoje šios didžiulės
žemės balos pusėje? Tokia grėsminga, nenuspėjama ir pavojinga. Tuo tarpu –
romantiška ir svaiginanti savo didybe. Ledinei bangai užliejus jos basas pėdas,
Gabrielė pakelia galvą į dangų.
Žuvėdra, skrisdama tiesiai virš neramios jūros, saulės link, iš savo snapo paleidžia šakelę, kuri lengvai nusileidžia ant vandens ir dingsta bangose. Mergina galvoja apie žuvėdrą ir šakelę. Kur paukštis ją rado? Ar ilgai jos ieškojo? Kodėl išsirinko būtent tą šakelę, o ne kitą? Koks buvo paukščio tikslas imant nieko įspūdingo nedarančią šakelę į savo gelsvą snapą? Juk ir šakelė buvo gyva. Ji augo ant medžio, galbūt turėjo užželdinusi lapus, kurių jai pavydėjo kitos šakelės. Galbūt kasdien ją bučiuodavo saulės spinduliai, lietus prausdavo ir girdydavo ją, vėjas kedendavo lapus. Ir dabar ji čia, pamesta ir niekam nereikalinga. Žuvėdra ją paleido, lyg niekad nieko nebūtų įvykę.
Žuvėdra, skrisdama tiesiai virš neramios jūros, saulės link, iš savo snapo paleidžia šakelę, kuri lengvai nusileidžia ant vandens ir dingsta bangose. Mergina galvoja apie žuvėdrą ir šakelę. Kur paukštis ją rado? Ar ilgai jos ieškojo? Kodėl išsirinko būtent tą šakelę, o ne kitą? Koks buvo paukščio tikslas imant nieko įspūdingo nedarančią šakelę į savo gelsvą snapą? Juk ir šakelė buvo gyva. Ji augo ant medžio, galbūt turėjo užželdinusi lapus, kurių jai pavydėjo kitos šakelės. Galbūt kasdien ją bučiuodavo saulės spinduliai, lietus prausdavo ir girdydavo ją, vėjas kedendavo lapus. Ir dabar ji čia, pamesta ir niekam nereikalinga. Žuvėdra ją paleido, lyg niekad nieko nebūtų įvykę.
Taip ir reikia
daryti. Paleisti lyg niekad nieko nebuvo, kol nevėlu.
(31/10/2012)
No comments:
Post a Comment